- išsigarėjimas
- išsigarė́jimas sm. (1) → išgarėti 1 (refl.): Alus vis alus – dėl išsigarė́jimo gersi Trgn. \ garėjimas; išsigarėjimas; nusigarėjimas; pragarėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
nusigarėjimas — sm. (1) → nugarėti 1 (refl.): Koks te nusgarėjimas, kadgi da vandeny ranka nepalaikyt Trgn. garėjimas; išsigarėjimas; nusigarėjimas; pragarėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pragarėjimas — sm. (1) → pragarėti 1: Toks ir pragarėjimas [pečiaus], kad da net šlaunys svyla atsigulus Trgn. | refl.: Prasgarėjimo lauksi – nevalgęs liksi Trgn. garėjimas; išsigarėjimas; nusigarėjimas; pragarėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language